Sąsagos pastaruoju metu tapo labai populiaria vyrų vestuvinio kostiumo dalimi. Dažnai jos – jautri nuotakos dovana mylimajam vestuvių rytą, o žinutė palikta sąsagos akutėje priverčia pasijusti ypatingu, nusišypsoti, ar net sugraudina….
Pasipuošti, išsiskirti, pabrėžti savo padėtį visuomenėje – tokia buvo sąsagų paskirtis nuo seniausių laikų. Nedaug ji pasikeitė ir šiandien. Sąsagos liko šventinės vyro aprangos dalis, taip pat turtingų, aukštą postą politikoje ar versle užimančių vyrų kasdienis aksesuaras. Kaip seniau, taip ir dabar labiausiai vertinamos rankomis gamintos, personalizuotos sąsagos, skirtos konkrečiai progai ar konkrečiam asmeniui. Bet apie viską iš pradžių.
Nors pirmąsias sąsagas mokslininkai pastebėjo jau senovės Egipto piešiniuose, vis tik tokias kokias mes jas įpratę naudoti šiandien galime rasti XVI amžiaus Prancūzijos aristokratų aprangoje. Tuo metu jos rankomis būdavo gaminamos iš aukso, dažnai puoštos brangakmeniais.
Šiandien retas vyras sąsagas dėvi kasdien, anuomet jos taip pat nebuvo kasdienės aprangos dalis – sąsagomis puošdavosi per karūnavimus, vestuves, kitas didžiąsias šventes.
Kasdien rankogalius susegančius aksesuarus pirmieji pradėjo nešioti Prancūzijos armijos karininkai. Būtent jie ir sukūrė tą rankogalio tipą, kurį mes šiandien vadiname “prancūzišku” – iš švarko galų išlindusius prailgintus rankovių galus, susegamus sąsagomis. Tų laikų didikams tai buvo praktiškai vienintelis būdas pademonstruoti savo vilkimų marškinių brangumą, nes likusi marškinių dalis buvo uždengta uniforma, liemenėmis ar švarkais.
Iki XIX a. pabaigos, stiprėjant buržuazijai sąsagų mada išplito po visą Europą. Neaplenkė ji ir Lietuvos – nors paprasti mūsų šalies žmonės mažiau domėjosi Europos madomis, svarbūs politikos veikėjai, grafai, bajorai mėgo pademonstruoti savo statusą visuomenėje.
Prie vėlesnio sąsagų paplitimo prisidėjo pramonės revoliucija. Prasidėjusi masinė gamyba sumažino sąsagų kainą o tai reiškė, kad jos tapo prieinamos visiems. Tai jau nebebuvo vien aukštuomenės aksesuaras. XX a. pradžioje sąsagos tapo privalomu Didžiosios Britanijos vidurinės klasės vyrų atributu, kurį nešiojo kiekvienas save gerbiantis džentelmenas.
Dažnai jaunieji vestuvių proga tėveliams dovanoja sąsagas su vaikystės nuotrauka, pasirodo jau XXa. Pradžioje tokios sąsagos buvo gaminamos juvelyrikos meistrų – daugumoje jų įamžinti bajorų, grafų šeimų nariai. Šiuo metu tokios sąsagos laikomos kolekcine vertybe ir kainuoja nemažus pinigus.
Pasibaigus II Pasauliniam karui džentelmenams patiko puoštis, dėvėti įvairius priedus, kuriuos sudaro tokie daiktai kaip cigarečių dėklas, žiebtuvėlis, žiedas, raktų pakabukas, piniginės grandinėlė ir t.t., Dažnas vyras taip pat buvo sukaupęs nemažą sąsagų rinkinį. Tačiau aštuntajame dešimtmetyje rankogalių sąsagos tapo mažiau akcentuojamos, o marškiniai daugiausia gaminami su sagomis (tiesiog taip tapo patogiau). Daugelis puikių paveldo daiktų buvo perdirbti į auskarus…
Devintajame dešimtmetyje sugrįžo tradicinių sąsagų mados. Sąsagos vėl tapo šventinio vyrų įvaizdžio dalimi. Ši tendencija tęsėsi iki šiol.
Dabar pasaulyje “prancūziški” marškinių rankogaliai bei sąsagos nėra tokie populiarūs kaip anksčiau, bet jie turi panašią prasmę, nuo kurios ir prasidėjo jų istorija – pademonstruoti savo finansinę sėkmę ir kilmę. Nors kasdieniai visi mieliau renkasi marškinius užsegamus sagomis, sąsagos išlieka svarbi detalė šventinėje vyro aprangoje.
Rankų darbo vestuvinės sąsagos 2019 m.
Tekstą parengė: Aušra Lapienė | facebook.com/lapienedesign
