Mažos ir išradingos vestuvės

Trys, du vienas… Pradedame. Rubrika „Mano vestuvės“ startuoja pasakodama apie naujosios www.vestuviumados.lt redaktorės vestuvių dieną.

Su savo vestuvėmis tikrai nepretenduojame užimti įspūdingiausių ar prabangiausių vestuvių titulo. Jos buvo nedidelės, kuklios, tačiau jaukios, mielos, tokios, kokių norėjome mes, o ne kiti.

Jaunavedžių vardai: Agnė ir Laimis

Vestuvių data: 2013-06-08

Santuokos vieta

Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) banyčioje. Ši vieta santuokai pasirinktina neatsitiktinai. Taip jau nutiko, kad visai netoli šios bažnyčios susipažinome, po metų toje pačioje vietoje įvyko piršlybos, tad ir santuokos vietos didelių diskusijų nekilo.

Šventės vieta

Santuoką paminėjome šventiniais pietumis nedideliame artimųjų būryje (15 žmonių). Pietavome restorane „Užupio klasika”. Pliusai – uždaras restoranas be pašalinių žmonių, atskira vieno staliuko salytė fotografo pietums, malonus, greitas aptarnavimas. Minusai – gana tamsi aplinka. Maistas nebuvo kažkuo labai išskirtinis ar ypatingas, didelio įspūdžio nepaliko.

Pasirinkta vestuvių tema, spalva

Vestuvių temos nebuvo. Spalva – violetinė. Ji dominavo aprangoje ir jos detalėse, dekoro elementuose.

Jaunosios apranga

Tikriausiai, kaip ir visos nuotakos, dar iki vestuvių išnaršiau visą internetą, ieškodama savo svajonių suknelės. Mūsų vestuvės nebuvo lyg standartinė pasaka rūmuose su didele puota, tad ir savęs su ilga prabangia suknele niekaip negalėjau įsivaizduoti. Mėgstu patogumą, todėl ir tą nuostabią dieną norėjau jaustis komfortabiliai. Norėjau neilgos, tačiau originalios, išskirtinės suknelės, todėl pasirinkau rankų darbo megztą suknelę.

Įdomiausia tai, kad užteko pamatyti nuotrauką internete ir tą suknelę įsimylėjau. Pamačiusi ją, visas mintis, kad gal kažkaip ne taip atrodys, storins, netiks, nurungė noras vilkėti būtent tokią suknelę. Surizikavau. Internetu užsakiau suknelę megztos mados namuose „Viliuteee“ ir nusiuntusi savo duomenis ir nekantriai laukiau, kol gausiu galutinį rezultatą. Rizika pasiteisino. Savo pasirinkimu ir nestandartine vestuvine suknele tikrai labai džiaugiausi.

Jaunikio apranga

Klasikinis tamsiai pilkas kostiumas, balti marškiniai, violetinis kaklaraištis.

Fotografas

Šiam klausimui skyriau didelį dėmesį, tačiau nenorėjau labai išlaidauti. Dar vienas žingsnis, kur surizikavome ir savo šventei įamžinti pasirinkome jauną, tuomet dar tik pradedančiąją fotografę Donatą Vitkienę („Subtili fotografija“). Žinojau, kokių nuotraukų noriu ir tai gavau. Įamžinę oficialią šventės dalį – ceremoniją, darėme pietų pertraukėlę, o vakarop, paleidę svečius, vykome į fotosesiją. Tai buvo linksmoji šventės dalis, kai buvome tik dviese (neskaitant fotografės), atsipalaidavome, mėgavomės savo diena. Fotosesijai ruošėmės iš anksto, tad sėkmingai įgyvendinome daugelį planuotų idėjų (piknikas miške, lova miške, pagalvių mūšis…), kurias derinome kartu su fotografe. Tačiau, kaip be netikėtumų ir ekspromtu gimstančių idėjų? Taip netikėtai gimė nuotrauka, apie kurią juokaudama sakau: pabučiavau varlę ir atvirto ji į princą.

Gėlės, dekoracijos

Čia taip pat galiu papasakoti linksmą istoriją. Užsakiau internetu savo ir liudininkės puokštes, nusiuntusi floristei nuotraukų pavyzdžius. Kai pamačiau gėles švelniai tariant nustebau. Mano puokštė buvo tragiška, tris kartus kuklesnė nei liudininkės, o laiko kažką keisti buvo minimaliai. Kai sumasčiau, kad vis tik su tokia puokšte nenoriu eiti prie altoriaus, prie namų jau lūkuriavo vairuotojas, tad vos per trejetą minučių padariau pertvarką – „patiuningavau“ liudininkei skirtą puokštę ir pasilikau sau, o kuklutė nuotakos puokštytė kliuvo santuokos liudininkei.

Nors planavimo įkarštyje visokie nesklandumai, nukrypimai nuo plano atrodo lyg pasaulio pabaiga, tą dieną sau pažadėjau nesijaudinti dėl smulkmenų ir tiesiog mėgautis savo švente. Tad nei nevykusi puokštė, nei lengvas lietutis nuotaikos tikrai nesugadino.

Žiedai

Turėjome dar senelių nupirktus auksinius žiedus mūsų vestuvėms. Tai buvo ploni, klasikiniai auksiniai vestuviniai žiedai, iš kurių pasidarėme klasikinius, tačiau storesnius žiedus.

Makiažas, šukuosena

Makiažą darė Povilas Staniulionis, šukuoseną – Renata Zenkevič. Abu meistrai savo sričių profesionalai, tad be didelių įnoringų pageidavimų patikėjau save į jų rankas. Ir, manau, ne veltui.

Gal dėl kažko apgailestaujate?

Diena buvo tokia, kurią tikrai gera prisiminti ir po kelių metų. Viskas vyko taip, kaip tikėjomės, buvome mylimiausių žmonių apsupty ir tuo mėgavomės. To paties ir norėčiau palinkėti būsimiems jaunavedžiams. Nesinervuokite dėl smulkmenų, kurių jau nebegalite pakeisti. Juk tai tik smulkmenos, kurias tą svarbią dieną nurungia daug tauresni dalykai.

Geriausias Jūsų sprendimas

Rengti nedideles ir jaukias vestuves.

Nuotraukos Donatos Vitkienės (“Subtili fotografija”)